1.1. Ar produktų platintojai, apskaitydami į produktų platinimo vietas suneštas produktų atliekas, turi naudotis GPAIS?

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 27 punktu, produktų platintojai turi apskaityti priimtas produktų atliekas priimtų produktų atliekų apskaitos žurnale, kuriame turi būti nurodoma įrašo data, priimtų atliekų pavadinimas ir kodas, svoris (kilogramais) ir (ar) kiekis (vienetais), atliekų vežėjas ir atliekas apdorojanti įmonė, gamintojas ir importuotojas, kuriam perduodamos atliekos (įmonės pavadinimas, juridinio asmens kodas).

Produktų platintojai priimtas produktų atliekas apskaito savo vedamuose produktų atliekų apskaitos žurnaluose, todėl GPAIS šių atliekų apskaityti nereikia.

1.2. Ar GPAIS galima nustatyti, kad įgaliotas atstovauti subjektą GPAIS asmuo savo paskyroje nematytų kito įgalioto atstovauti subjektą GPAIS asmens kodą?

Taip, galima.

Įgaliotų subjekto atstovų asmens kodai GPAIS rodomi tik tam subjekto atstovui, kuris suteikiant įgaliojimą atstovauti subjektą GPAIS registruotas kaip Subjekto administratorius (pažymint varnelę „Subjekto administratorius“). Visiems kitiems subjekto atstovams GPAIS skiltyje "Subjekto informacija" nerodoma rubrika "Atstovai" ir jos informacija (įskaitant asmens kodus).

Subjekto administratorius ir Atstovai GPAIS turi iš esmės tas pačias teises (jiems prieinami tie patys GPAIS funkcionalumai), tik Subjekto administratorius turi papildomą teisę pridėti kitą asmenį, kuris galės atstovauti subjektą GPAIS.

1.3. Kaip GPAIS skaičiuojamas terminas „ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo atliekų vežimo“?

 

GPAIS  terminas „ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo atliekų vežimo“ skaičiuojamas ne vėliau kaip viena darbo diena prieš planuojamą atliekų vežimą (pvz., jei atliekas planuojama vežti antradienį, tai atliekų vežimo lydraštis turi būti suformuotas ne vėliau kaip pirmadienį iki vidurnakčio, t. y. iki 24:00 val.; jei atliekas planuojama vežti pirmadienį, tai atliekų vežimo lydraštis turi būti suformuotas ne vėliau kaip penktadienį iki vidurnakčio, t. y. iki 24:00 val.).

1.4. Kas turi sukelti į GPAIS informaciją apie sutartį, vykdant atliekų perdavimo procedūras per GPAIS.

Vykdant atliekų perdavimo procedūras per GPAIS, pildant lydraščius, pirmiausiai į GPAIS turi būti pateikta informacija apie sutartį tarp atliekų siuntėjo ir atliekų gavėjo. Atkreipiame dėmesį, kad visais atvejais informaciją apie sutartį į GPAIS turi įkelti atliekų gavėjas. Ši taisyklė galioja be išimčių, net tais atvejais, kai lydraštį formuoja siuntėjas.

1.5.  Kaip tvarkyti nebegaliojančias atliekų perdavimo sutartis GPAIS

Kol bus patobulinti GPAIS funkcionalumai ir bus galimybė pažymėti atskiru požymiu nebegaliojančias sutartis tarp atliekų siuntėjo ir atliekų gavėjo, rekomenduojame sutarčių sąrašo tvarkymui prie atitinkamos sutarties pavadinimo parašyti "negalioja".

1.6. Kam yra aktuali „Veiklos dokumentai“ kortelė?

  • Savivaldybėms ir Regionų plėtros taryboms, teikiančioms informaciją pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. D1-863 „Dėl Informacijos apie regioniniuose atliekų tvarkymo planuose, Valstybiniame atliekų tvarkymo plane ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užduočių vykdymą atliekų tvarkymo srityje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

  • PCB įrangos turėtojams, teikiantiems informaciją pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 473 „Dėl Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

  • Ūkio subjektams, gaminantiems energiją iš BSA, kurie teikia informaciją pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. D1-810 „Dėl pramoninių ir komunalinių atliekų biologiškai skaidžios dalies atskyrimo, atsižvelgiant į energijos, pagamintos iš pramoninių ir komunalinių atliekų, atsinaujinančią dalį, metodikos patvirtinimo“.

1.7. Ką daryti, jei pasikeitė įmonės pavadinimas, bet įmonės kodas liko tas pats?

Kreipkitės į GPAIS pagalbos tarnybą, adresu nurodytu pagrindinio puslapio apačioje. Nurodykite įmonės kodą ir parašykite, kad pasikeitė pavadinimas.

2.1. Apskaita

Pakuočių ir (ar) gaminių apskaitą GPAIS privalo vykdyti Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme apibrėžti  gamintojai ir (ar) importuotojai:

  • pakuočių (išskyrus atvejus, nurodytus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje);

  • transporto priemonių;

  • elektros ir elektroninės įrangos;

  • apmokestinamųjų gaminių.

  • baterijų ir akumuliatorių;

  • alyvų.

Visi pakuočių ir (ar) gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade GPAIS.

2.1.1. Ar galima pakuočių apskaitą vykdyti ne „prisirišant“ prie duomenų apie realizuotas, parduotas prekes, o pagal faktą, kiek panaudota konkrečių pakuočių pakavimui?

Kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 31 punkte, jei gamintojo ir (ar) importuotojo įmonėje skaičiuojamas sunaudotų medžiagų balansas, periodiškai nurašant pakavimui panaudotas medžiagas, prekinių vienetų sąrašuose tokios sunaudotų medžiagų balanse nurodytos pakavimui panaudotos medžiagos apskaitomos kaip prekiniai vienetai.

Pavyzdžiui, prekinis vienetas – kartoninė dėžė 60x40x40 produkcijos pakavimui, šio prekinio vieneto pakuotė – vienkartinė neužstatinė popierinė dėžė. Jei per mėnesį produkcijos pakavimui sunaudota 100 tokių popierinių dėžių, pildant pakuočių apskaitos žurnalą kaip patiektas rinkai tokių prekinių vienetų kiekis (vnt.) nurodoma „100“.

Arba prekinis vienetas – vienkartinių indų gėrimams išsinešti 100 vienetų komplektas, šio prekinio vieneto pakuotė – vienkartiniai neužstatiniai plastikiniai puodeliai. Jei per mėnesį gėrimams išsinešti buvo sunaudota 1000 vienetų vienkartinių indų (t. y. 10 tokių indų komplektų), pildant pakuočių apskaitos žurnalą kaip patiektas rinkai tokių prekinių vienetų kiekis (vnt.) nurodoma „10“.

2.1.2. Ar prekinius vienetus galima grupuoti? Koks tada nurodomas prekinio vieneto kodas? Kas yra „Prekinis vienetas“?

Pasirinkimas, ką apskaityti prekiniu vienetu, priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Jei įmonė importuoja ir tiekia rinkai, perleidžia klientams prekes didesniais kiekiais, prekiniu vienetu gali (vertėtų) apskaityti prekių grupę (pvz., prekių siuntą). Kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, nurodomas prekinio vieneto / gaminio, kuris supakuotas į šią pakuotę, kodas, arba specialus, unikalus kodas, skirtas identifikuoti šią pakuotę. Jei įmonė prekiniu vienetu apskaito, pvz., prekių siuntą, tuomet turėtų nurodyti tokį kodą, kuriuo ši siunta identifikuojama kituose įmonės dokumentuose. Jei tam tikrai prekių grupei supakuoti naudojama vienoda (identiška) pakuotė, tokias prekes galima „sugrupuoti“ ir apskaityti kaip tą patį prekinį vienetą. Jei įmonėje, kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 31 punkte, skaičiuojamas sunaudotų medžiagų balansas, periodiškai nurašant prekių / produkcijos pakavimui panaudotas pakuotes, ir kaip prekiniai vienetai apskaitomos sunaudotų medžiagų balanse nurodytos pakavimui panaudotos pakuotės (pvz., prekinis vienetas – supakuotos produkcijos kartoninė dėžė, šio prekinio vieneto pakuotė – vienkartinė neužstatinė popierinė dėžė), grupuoti galima tas prekių / produkcijos pakavimui panaudotas neužstatines pakuotes, kurios yra ne tik tokio paties tipo (vienkartinė, daugkartinė), tokios pat medžiagos rūšies bei kategorijos (prekinė, grupinė, transporto), galimybės perdirbti (perdirbama, neperdirbama), bet ir tokio paties svorio.

Vienareikšmiškai apibrėžti, kas laikytina prekiniu vienetu neįmanoma. Prekinio vieneto samprata, įdiegus GPAIS, nesikeičia – ką įmonė dabar apskaito (ir apskaitė nuo 2005 m.) kaip prekinį vienetą, tą apskaitys ir pradėjus veikti GPAIS.

2.1.3. Ar galima vesti sąskaitas faktūras ar krovinius su nurodyta pakuote? 

Jei sąskaitoje išvardintos visos pakuotės su jų svoriais (ne bendras visų pakuočių bruto ir neto, o pvz., popierinės dėžės - X kg, plastikinė plėvelė Y kg ir pan.), tuomet galima prekiniu vienetu nurodyti prekių siuntą.

2.1.4. Kokią datą gali nurodyti įmonės gaminių/pakuočių apskaitoje „Tiekimo rinkai data“, jei apskaita vedama ne kasdien, o už tam tikrą laikotarpį (pvz.: mėnesį)?

Jei apskaita vedama ne kasdien, o už tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, 2018 m. sausio mėn.), skiltyje „Tiekimo rinkai data“ turi būti nurodyta to laikotarpio paskutinės dienos data (pavyzdžiui, 2018-01-31).

2.1.5. Kaip vesti pakuočių apskaitą, kai vieno prekinio vieneto pakuotės svoris yra mažesnis nei 1 g ir jei prekinio vieneto stambinti negalima (pvz.: parduodama po vieną prekinį vienetą)?

Kadangi neprašoma nurodyti kiekvieno prekinio vieneto realizavimą pagrindžiančio dokumento, nedraudžiama „stambinti“ prekinių vienetų, jei vieno gaminio pakuotė yra labai lengva. Įmonei reikėtų vadovo patvirtintoje pakuočių apskaitos tvarkoje tai apsirašyti ir nurodyti, kad „stambinant“ prekinį vienetą naudojamas subendrintas kodas zzz tų sugrupuotų gaminių/prekių, kurios kituose įmonės dokumentuose identifikuojamos kodais xxx ir yyy.

2.1.6. Kaip apskaityti daugkartinę pakuotę, kuri importuojama, išpakuojama savoms reikmėms ir dalis tokios pakuotės vėliau panaudojama savų prekių supakavimui ir išleidimui į vidaus rinką?

Įmonė įvežtos (importuotos) prekėmis ar produkcija pripildytos daugkartinės pakuotės, kurią išpakuoja, kiekį turėtų apskaityti ir deklaruoti kaip įvežtos ir patiektos Lietuvos rinkai daugkartinės pripildytos pakuotės kiekį. Išpakuotos daugkartinės pakuotės, kuri vėliau panaudojama įmonės prekių / produkcijos siuntoms supakuoti  kiekį, įmonė turėtų apskaityti kaip susigrąžintos daugkartinės pakuotės kiekį*. Naujomis prekių / produkcijos siuntomis pripildytos daugkartinės pakuotės, kurią įmonė perleido kitam asmeniui Lietuvoje, kiekį – kaip pagamintos ir patiektos Lietuvos rinkai pripildytos daugkartinės pakuotės kiekį.

*Pastaba: kaip susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis apskaitytinas ir deklaruotinas toks kiekis importavus išpakuotų daugkartinių pakuočių, kuris vėl panaudojamas pakavimui, t. y. kurį įmonė vėliau realizuoja dar kartą panaudodama šias išpakuotas tuščias daugkartines pakuotes produkcijos / prekių pakavimui arba šias išpakuotas tuščias daugkartines pakuotes parduodama kitai įmonei. Kaip susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis negali būti apskaitytas ir deklaruotas atliekų tvarkytojui perduotas nebetinkamų naudoti daugkartinių pakuočių kiekis.

2.1.7. Kaip apskaityti pakuotę, kai prie prekinio vieneto yra pakuotė ir ta, kuri išleidžiama perleidžiama kitam asmeniui, ir ta, kuri sunaudojama savoms reikmėms (pvz.: kuri dalis bus skirta savoms reikmėms iš anksto nežinoma).

Atskiru prekiniu vienetu apskaitomos prekių siuntos, kurios tikėtina išpakuojamos / perpakuojamos prieš pateikiant jas klientams, t. y. jų pakuotė sunaudojama savo reikmėms, ir atskiru prekiniu vienetu apskaitomos atskiros prekės, kurios pateikiamos vartojimui (perleidžiamos kitam asmeniui).

2.1.8. Kaip apskaitoje nurodyti susigrąžintą pakuotę kai grąžinimai yra skirtinguose apskaitos pildymo laikotarpiuose (pvz.: ketvirčiuose ar net metuose)?

Susigrąžintas daugkartines pakuotes GPAIS reikia apskaityti kaip atskirą prekinį vienetą – kaip susigrąžintą tuščią pakuotę, o pildant žurnalą ir pasirinkus šį prekinį vienetą (susigrąžinta daugkartinė pakuotė) gavimo būdą reikia pasirinkti „susigrąžinta“. Duomenys apie susigrąžintą daugkartinę pakuotę pildomi to laikotarpio apskaitos dokumente, kokiu laikotarpiu įvykdytas faktinis daugkartinės pakuotės susigrąžinimas.

2.1.9. Ką reiškia teisės aktuose nustatyta pareiga vykdant gaminių ir (ar) pakuočių apskaitą atitinkamo kalendorinio metų ketvirčio gaminių apskaitos žurnalą pildyti „ne rečiau kaip kartą per mėnesį“?

Ne rečiau kaip kartą per mėnesį pildomas atitinkamo kalendorinio metų ketvirčio apskaitos žurnalas reiškia, kad kiekvieną mėnesį turi būti atliekamas bent vienas įrašas apie per atitinkamą laikotarpį (pvz., per 2 savaites, per kalendorinį mėnesį ir pan.) patiektus gaminius ir (ar) pakuotes.

2.1.10. Kokiais kodais apskaitoma išleidžiama į rinką daugkartinė bei grąžinama tuščia pakuotė (pvz.: medinė)?

Susigrąžintas daugkartines pakuotes GPAIS reikia apskaityti kaip atskirą prekinį vienetą – kaip susigrąžintą tuščią pakuotę, o pildant žurnalą ir pasirinkus šį prekinį vienetą (susigrąžinta daugkartinė pakuotė) gavimo būdą reikia pasirinkti „susigrąžinta“. Daugkartinės pakuotės, pvz., žymimos 44 kodu, patiektas rinkai kiekis turi būti įrašomas į mokesčio deklaracijos formos FR0524 17 ar 18 langelį (priklausomai nuo to, koks patiektos rinkai pakuotės gavimo būdas „pagaminta“ ar „importuota“ buvo pažymėtas žurnale GPAIS), o susigrąžintos tuščios daugkartinės pakuotės kiekis, kuris žurnale GPAIS buvo nurodytas kaip tuščia 04 kodu žymima pakuotė, kurios gavimo būdas „susigrąžinta“, įrašomas į deklaracijos 20 langelį.

2.1.11. Kaip yra su gaminių/prekinių vienetų kodų atsekamumu (teisės akto reikalavimas), kai vienais kodais įmonė prekes importuoja, vėliau juos keičia, grupuoja ir pan.?

Kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, nurodomas prekinio vieneto / gaminio, kuris supakuotas į šią pakuotę, kodas, arba specialus, unikalus kodas, skirtas identifikuoti šią pakuotę. Jei įmonė prekiniu vienetu apskaito, pvz., prekių siuntą, tuomet turėtų nurodyti tokį kodą, kuriuo ši siunta identifikuojama kituose įmonės dokumentuose.

Jei įmonė prekiniu vienetu apskaito, pvz., grupę prekių, kurių kiekviena turi skirtingus kodus kituose įmonės dokumentuose, įmonė turėtų vadovo patvirtintoje pakuočių apskaitos tvarkoje tai apsirašyti ir nurodyti, kad konkrečiam prekiniam vienetui, sugrupuotam iš konkrečios prekės, kuri kituose įmonės dokumentuose identifikuojama kodu yyy, ir kitos konkrečios prekės, kuri kituose įmonės dokumentuose identifikuojama kodu zzz, naudojamas subendrintas kodas xxx.
 

2.1.12. Kaip pakuočių ataskaitoje atskirti tuščių grąžintinų pakuočių kiekius nuo tiektų į rinką naujų tuščių pakuočių kiekio (nes jų kodai bus vienodi), o reikės paskaičiuoti susigrąžinimo procentą?

Susigrąžintas daugkartines pakuotes ir parduodamos naujas tuščias pakuotes reikėtų apskaityti kaip atskirus prekinius vienetas – pvz., prekinis vienetas „Susigrąžinta daugkartinė 30 l talpos metalinė statinė“ (rūšies kodas – 04) ir prekinis vienetas „Nauja pagaminta ir parduodama tuščia 5 l talpos daugkartinė metalinė statinė“ (rūšies kodas – 04). GPAIS pildant apskaitos žurnalą, pasirinkus prekinį vienetą „Susigrąžinta daugkartinė 30 l talpos metalinė statinė“ gavimo būdas nurodomas „Susigrąžinta“, pasirinkus prekinį vienetą vienetas „Nauja pagaminta ir parduodama tuščia 5 l talpos daugkartinė metalinė statinė“ gavimo būdas nurodomas „Pagaminta“. Tiek kalendorinių ketvirčių suvestinėse, tiek metinėje ataskaitoje šių prekinių vienetų duomenys bus sumuojami atskirai: ketvirčių suvestinėse duomenys sumuojami atskirai pagal kiekvieną prekinį vienetą, metinėje ataskaitoje sumuojant duomenis pagal medžiagos rūšį atskirai apskaičiuojamas ir atskirame stulpelyje nurodomas pagamintas ir patiektas tuščios pakuotės kiekis ir atskirai apskaičiuojamas ir atskirame stulpelyje nurodomas susigrąžintos pakuotės kiekis.

 

2.1.13. Ką laikyti prekiniu vienetu? Ar prekinius vienetus galima grupuoti? Koks tada nurodomas prekinio vieneto kodas?

Prekinio vieneto samprata įdiegus GPAIS nesikeičia – ką įmonė kaip prekinį vienetą apskaitė ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais (pradedant 2005 m.), tą turėtų / vertėtų apskaityti kaip prekinį vienetą ir pradėjus veikti GPAIS. Pasirinkimas, ką apskaityti prekiniu vienetu, priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Jei įmonė importuoja ir tiekia rinkai, perleidžia klientams prekes didesniais kiekiais, prekiniu vienetu gali (vertėtų) apskaityti prekių grupę (pvz., prekių siuntą). Kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, nurodomas prekinio vieneto / gaminio, kuris supakuotas į šią pakuotę, kodas, arba specialus, unikalus kodas, skirtas identifikuoti šią pakuotę. Jei įmonė prekiniu vienetu apskaito, pvz., prekių siuntą, tuomet nurodomas toks kodas, kuriuo ši prekių siunta identifikuojama kituose įmonės dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, pakuočių apskaitoje pateikti duomenys ir informacija turi būti pagrįsti informacija pateikta kituose įmonės dokumentuose, patvirtinančiuose pakuočių buvimą ir judėjimą, šiuo atveju tuose įmonės dokumentuose, pagal kuriuos identifikuojamas prekinis vienetas ir kaip prekinio vieneto kodas naudojamas prekių siuntos kodas, turėtų būti išvardintos visos šios prekių siuntos pakuotės su jų svoriais (ne bendras visų siuntos pakuočių svoris, o išvardintos atskiros siuntoje esančios pakuotės ir jų svoriai, pvz., popierinės dėžės - X kg, plastikinė plėvelė – Y kg ir pan.). Jei tam tikrai prekių grupei supakuoti naudojama vienoda (identiška) pakuotė, tokias prekes galima „sugrupuoti“ ir apskaityti kaip tą patį prekinį vienetą. Jei įmonėje, kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 31 punkte, skaičiuojamas sunaudotų medžiagų balansas, periodiškai nurašant prekių / produkcijos pakavimui panaudotas pakuotes, ir kaip prekiniai vienetai apskaitomos sunaudotų medžiagų balanse nurodytos pakavimui panaudotos pakuotės (pvz., prekinis vienetas – supakuotos produkcijos kartoninė dėžė, šio prekinio vieneto pakuotė – vienkartinė neužstatinė popierinė dėžė), grupuoti galima tas prekių / produkcijos pakavimui panaudotas neužstatines pakuotes, kurios yra ne tik tokio paties tipo (vienkartinė, daugkartinė), tokios pat medžiagos rūšies bei kategorijos (prekinė, grupinė, transporto), galimybės perdirbti (perdirbama, neperdirbama), bet ir tokio paties svorio.

 

2.1.14. Kaip apskaityti, kiek įmonėje susidariusių pakuočių atliekų sudarė sunaudotos savoms reikmėms pakuočių atliekos, jei įmonė prekes ne tik importuoja, bet ir įsigyja iš kitų asmenų Lietuvoje, o atliekų tvarkytojui perduodamos bendrai sukrautos įmonės sandėlyje išpakuotų tiek importuotų, tiek iš kitų asmenų Lietuvoje įsigytų prekių pakuotės?

Koks kiekis iš atliekų tvarkytojui perduotų pakuočių atliekų – sunaudotų savo reikmėms pakuočių atliekos, o koks – kitos nekomunalinių atliekų sraute susidariusios pakuočių atliekos, galima identifikuoti pagal prekių įsigijimo / realizavimo dokumentus ir prekinių vienetų apskaitą GPAIS: kadangi išpakavus / perpakuojant iš užsienio įsigytas prekes susidaro savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekos, o išpakavus / perpakuojant iš įmonių Lietuvoje įsigytas prekes – kitos nekomunalinių atliekų sraute susidarančios pakuočių atliekos, susidaręs savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų kiekis lygus pakuočių kiekiui, patiektam rinkai sunaudojant savo reikmėms.

 

2.1.15. Kas kiek laiko atnaujinti prekinių vienetų sąrašą, jei naujos prekės tiekiamos rinkai pvz., praktiškai kasdien (prekybos centras)?

 

Kaip nurodyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, prekinių vienetų pakuočių sąrašas papildomas nauju prekiniu vienetu, aprašant jo pakuotę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo tiekimo Lietuvos rinkai ar išvežimo (eksporto) dienos.

 

2.1.16. Ar reikia apskaityti iš kitų asmenų Lietuvoje įsigytas pakuotes?

Jei įmonė iš kitos įmonės Lietuvoje įsigytas pripildytas pakuotes perleidžia kitam asmeniui neperpakavusi, arba iš kitos įmonės Lietuvoje įsigytų prekėmis/produkcija pripildytų ar tuščių pakuočių nepanaudoja savo prekių/produkcijos pakavimui ir nepatiekia Lietuvos rinkai, ir/ar neeksportuoja, ji nelaikoma šių pakuočių gamintoju ir (ar) importuotoju, todėl neprivalo vykdyti tokių pakuočių apskaitos. Įmonė turėtų apskaityti tik tas iš kitos Lietuvos įmonės įsigytas tuščias ar  pripildytas pakuotes, kurias ji panaudojo prekių/produkcijos pakavimui (net jei pakavimo operaciją sutartiniais pagrindais atliko kitas asmuo) ir patiekė Lietuvos rinkai, ir/ar eksportavo (išvežė).

 

2.1.17. Ar reikia vykdyti pakuočių apskaitą įmonėms, kurios Lietuvos rinkai per kalendorinius metus patiekia ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių?

Taip, reikia. Tokios įmonės atleidžiamos nuo pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą ir teikti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas (o tai reiškia ir nuo pareigos dalyvauti kolektyvinėje pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo schemoje, jei pakuotės perleidžiamos kitam asmeniui). Tačiau tokioms įmonėms išlieka pareiga užsiregistruoti Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.1.18. Kokia data turi būti nurodoma laukelyje „tiekimo rinkai data“ (pvz., kokia rašoma vedant periodais ar taisant duomenis)?

Jei apskaita vedama ne kasdien, o už tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, 2018 m. sausio mėn.), skiltyje „Tiekimo rinkai data“ turi būti nurodyta to laikotarpio paskutinės dienos data (pavyzdžiui, 2018-01-31).

2.1.19. Kaip apskaityti daugkartinę pakuotę kurioje prekės atvažiavo į Lietuvą, ir kuri išpakavus grąžinama užsienio tiekėjui?

Įmonė įvežtos (importuotos) prekėmis pripildytos daugkartinės pakuotės, kurią išpakuoja, kiekį turėtų apskaityti kaip įvežtos ir patiektos Lietuvos rinkai daugkartinės pripildytos pakuotės kiekį. Išpakavus susidariusios tuščios daugkartinės pakuotės, kuri vėliau bus grąžinta užsienio tiekėjui, kiekį, įmonė turėtų apskaityti kaip susigrąžintos daugkartinės pakuotės kiekį*, o tuščios daugkartinės pakuotės, kuri grąžinama užsienio tiekėjui kiekį – kaip eksportuotą tuščios daugkartinės pakuotės kiekį.

*Pastaba: kaip susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis apskaitytinas ir deklaruotinas toks kiekis importavus išpakuotų daugkartinių pakuočių, kuris vėl panaudojamas pakavimui, t. y. kurį įmonė vėliau realizuoja dar kartą panaudodama šias išpakuotas tuščias daugkartines pakuotes produkcijos / prekių pakavimui arba šias išpakuotas tuščias daugkartines pakuotes parduodama kitai įmonei. Kaip susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis negali būti apskaitytas ir deklaruotas atliekų tvarkytojui perduotas nebetinkamų naudoti daugkartinių pakuočių kiekis.

 

2.1.20. Ar gali įmonė GPAIS kaip prekinį vienetą nurodyti visas tos rūšies pakuotes (pvz., prekinis vienetas - plastikinė prekinė pakuotė), o ne įmonės parduodamą supakuotą produkciją (kiekvienos prekės pakuotę)?

Pakuočių apskaitos vykdymo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta (taisyklių 39.1 ir 41.1 papunkčiai), kad vykdant pakuočių apskaitą naudojantis GPAIS turi būti nurodomas prekinio vieneto pakuotės kodas, nurodant unikalų, nesikartojantį prekinio vieneto, kuris supakuotas į šią pakuotę, kodą, naudojamą šiam prekiniam vienetui identifikuoti buhalterinėje apskaitoje ir kituose įmonės dokumentuose, arba unikalų, nesikartojantį kodą, skirtą identifikuoti šią konkrečią pakuotę, kuris privalo sutapti su buhalterinėje apskaitoje ir kituose įmonės dokumentuose šiai pakuotei identifikuoti naudojamu kodu. Vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato už pakuotes sistema, atveju nurodomas pakuotės brūkšninis kodas (taisyklių 46 punktas). Be to, turi būti nurodoma pakuotės rūšis pagal medžiagą ir pakuotės rūšies kodas (taisyklių 39.3, 39.4, 41.3 ir 41.4 papunkčiai), pakuotės kategorija (taisyklių 39.5, 41.5 papunkčiai), vienkartinių pakuočių atveju – galimybė perdirbti šią pakuotę jai tapus atlieka (taisyklių 39.3 ir 46.3 papunkčiai).

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse taip pat nurodyta (taisyklių 34 punktas), kad pakuočių apskaitoje pateikti duomenys ir informacija turi būti pagrįsti informacija, pateikta kituose įmonės apskaitos dokumentuose, pirkimo – pardavimo dokumentuose, prekių įvežimo (importo) į Lietuvos Respubliką ir išvežimo (eksporto) iš Lietuvos Respublikos dokumentuose, transportavimo dokumentuose ir kituose dokumentuose, patvirtinančiuose pakuočių buvimą ir judėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visų tos pačios medžiagos rūšies ir kategorijos pakuočių laikymas vienu prekiniu vienetu, negalimas.

Tokie Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai pagrįsti ir susieti pakuočių apskaitoje nurodomus pakuočių duomenis su duomenimis ir informacija, pateikta kituose įmonės apskaitos dokumentuose, sudaro sąlygas ne tik kaupti teisingus, pagrįstus duomenis apie pakuočių dinamiką (importas, gamyba Lietuvoje, tiekimas Lietuvos rinkai, eksportas) ir sumažinti neatitikimų, klaidų tikimybę, bet ir prognozuoti potencialiai susidarantį kiekį pakuočių atliekų, kurios turėtų būti sutvarkytos.

 

2.1.21. Kaip  GPAIS parodyti sugrąžintas supakuotas prekes (kurios buvo patiektos klientui, bet vėliau grąžintos tiekėjui)?

Prekių grąžinimas GPAIS atskirai nerodomas.

Yra ne vienas būdas, kaip apskaityti tik tiek prekinių vienetų, kiek jų patiekta:

  • jei prekės grąžintos to paties ketvirčio laikotarpiu, koreguoti einamojo ketvirčio žurnalo atitinkamą įrašą (kur buvo pateikti duomenys apie patiektą šio prekinio vieneto kiekį);

  • jei prekės grąžintos kitą ketvirtį nei buvo patiektos, koreguoti praėjusio ketvirčio žurnalo įrašą (teks nurodyti koregavimo priežastį);

arba

- artimiausio ketvirčio žurnale nurodyti mažesnį prekinių vienetų kiekį atsižvelgiant į tai, kiek tokių pačių prekių (prekinių vienetų) grįžo (grąžinta).

 

2.1.22. Ar reikia vykdyti pakuočių apskaitą, jei įmonė importuoja supakuotas prekes ir neišpakavusi jas eksportuoja?

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7-1 straipsnio 2 dalimi, nuo pareigos registruotis (naudojantis GPAIS) Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą atleidžiama:
1) jeigu įmonė pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neprivalo būti registruota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja (netaikoma gamintojams ir importuotojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į pakuotę, kuriai pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalį taikoma užstato sistema);
2) toms per ataskaitinį laikotarpį įmonės importuotoms prekėms (supakuotiems gaminiams), kurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neapmokestinamos importo PVM.
Atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, reglamentuoti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.ED68997709F5/qwPxvwajOY) V skyriuje.

Jei įmonei netaikytini minėti punktai, ji turi registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą naudojantis GPAIS. 

 

2.1.23. Importuojamos prekės ant 10 daugkartinių medinių padėklų, prekės nuo visų padėklų nukraunamos, 3 mediniai padėklai a) su prekėmis arba b) be prekių eksportuojami, 7 padėklai pakrauti prekėmis patiekiami vidaus rinkai. Kaip vykdyti padėklų apskaitą GPAIS?

 

Padėklus rekomenduojame GPAIS apskaityti kaip atskirus prekinius vienetus, nesusiejant jų apskaitos su kitomis įmonėje apskaitomomis pakuotėmis. Rekomenduojami žingsniai vykdant apskaitą GPAIS:

1. Prekinių vienetų sąraše aprašomi 2 padėklai:

  • prekėmis užpildytas padėklas, kurio pavadinimas, pvz., „Pripildytas daugkartinis padėklas“, toliau pasirenkama: tipas – Daugkartinė neužstatinė, pakuotės kategorija – Transporto (tretinė), pakuotės rūšis – 48 - Medinė (antrinė) tretinė daugkartinė, prekinių vienetų skaičius pakuotėje – 1, pakuotės svoris, t – 1 padėklo svoris, pvz., 0,012 t. 

  • tuščias padėklas, kurio pavadinimas, pvz., „Tuščias padėklas“, toliau pasirenkama: tipas – Daugkartinė neužstatinė, pakuotės kategorija – Nenurodoma, pakuotės rūšis – 08 - Medinė tuščia, prekinių vienetų skaičius pakuotėje – 1, pakuotės svoris, t – 1 padėklo svoris, pvz., 0,012 t. 

2. Žurnale pildoma:

  • apie importuotus prekėmis užpildytus padėklus: pasirenkamas prekinis vienetas "Pripildytas daugkartinis padėklas", gavimo būdas – importuota (įvežta), veiklos būdas – mažmeninė arba didmeninė prekyba, kiekis, vnt. – 10 vnt.;

  • apie susigrąžintus* tuščius padėklus (įvertinus, kad nukrovus prekes nuo padėklo ir juos tuščius ar pripildytus prekėmis eksportavus arba patiekus į LR vidaus rinką, reiškia padėklo susigrąžinimą): pasirenkamas prekinis vienetas „Tuščias padėklas“, gavimo būdas – Susigrąžinta, veiklos būdas – mažmeninė arba didmeninė prekyba, kiekis, vnt. – 10 vnt.;

  • apie 3 eksportuotus padėklus: pasirenkamas prekinis vienetas „Tuščias padėklas“, jei eksportuojami tušti padėklai, arba "Pripildytas daugkartinis padėklas", jei eksportuojamas prekėmis užpildytas padėklas, gavimo būdas – Pagaminta, veiklos būdas – Išvežimas iš LR rinkos, kiekis, vnt. – 3 vnt.;

  • apie 7 prekėmis užpildytus padėklus patiektus vidaus rinkai: pasirenkamas prekinis vienetas "Pripildytas daugkartinis padėklas", gavimo būdas – Pagaminta, veiklos būdas – mažmeninė arba didmeninė prekyba, kiekis, vnt. – 7 vnt. Pastaba: šie 7 padėklai lieka nesusigrąžinti, jei nesusigrąžinami iš klientų, kuriems buvo patiekti, ar jei neįsigyjami naudoti tušti padėklai iš, pvz., padėklų surinkimu užsiimančių įmonių.

*Pastaba: kaip susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis apskaitytinas ir deklaruotinas toks kiekis importavus išpakuotų daugkartinių pakuočių, kuris vėl panaudojamas pakavimui, t. y. kurį įmonė vėliau realizuoja dar kartą panaudodama šias išpakuotas tuščias daugkartines pakuotes produkcijos / prekių pakavimui arba šias išpakuotas tuščias daugkartines pakuotes parduodama kitai įmonei. Kaip susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis negali būti apskaitytas ir deklaruotas atliekų tvarkytojui perduotas nebetinkamų naudoti daugkartinių pakuočių kiekis.

 

2.1.24.  Kokiais atvejais vienkartinė pakuotė gali būti apskaitoma kaip daugkartine pakuote ar atvirkščiai?

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme apibrėžta daugkartinės pakuotės sąvoka - „Daugkartinė pakuotė – pakuotė, skirta naudoti pagal paskirtį daugiau negu vieną kartą.“

Pakuotės tinkamumą naudoti ją ne vieną kartą gali nustatyti pakuotės gamintojas (pavyzdžiui, jeigu pakuotės gamintojas pardavimo dokumente nurodo, kad pardavė vienkartinę pakuotę, tai ir įmonė įsigijusi tokią pakuotę, turi ją apskaityti kaip vienkartinę).

Kaip daugkartinė pakuote turėtų būti apskaitomos visos pakuotės (įskaitant medinius padėklus), kurios pagamintos taip, kad būtų naudojamos pagal paskirtį daugiau negu vieną kartą (pavyzdžiui, visos pakuotės, pagamintos vadovaujantis standartu LST EN 13429:2007 Pakuotės. Pakartotinis naudojimas), ir kurios naudojamos pagal paskirtį, t. y. produkcijos pakavimui, daugiau negu vieną kartą, neatsižvelgiant į tai, ar:

a) tokias pakuotes būtina išvalyti prieš jas pakartotinai panaudojant pakavimui,

b) tokias kartą jau panaudotas produkcijos pakavimui pakuotes iš rinkos susigrąžina ir vėl naudoja produkcijai pakuoti ta įmonė, kuri pirmoji jas panaudojo produkcijos pakavimui,

c) įmonė, kartą panaudojusi tokias pakuotes produkcijos pakavimui, vykdo tokių pakuočių susigrąžinimą iš rinkos ir jų pakartotiną naudojimą.

 

2.1.25. Įmonė importuoja ir tiekia Lietuvos Respublikos rinkai įvairias prekes, supakuotas į  flakonus (pvz., plaukų priežiūros, automobilių priežiūros ir pan.). Kokią pakuotės (flakono) rūšį pagal medžiagą  reikėtų nurodyti apskaitant pakuotes?

Pakuočių apskaita vykdoma Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse,  patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 24.2 papunkčio nuostatomis, pagal medžiagas, iš kurių pakuotės pagamintos, tuščios pakuotės ir gaminių pripildytos pakuotės skirstomos į stiklines, plastikines, polietilenterftalato (PET), popierines ir kartonines, metalines, kombinuotąsias, medines, kitas pakuotes. Kaip nurodyta Taisyklių 34 punkte, pakuočių apskaitoje pateikti duomenys ir informacija turi būti pagrįsti kituose įmonės apskaitos dokumentuose, patvirtinančiuose pakuočių buvimą ir judėjimą, pateikta informacija. Todėl apskaitant importuojamas, Lietuvos rinkai tiekiamas pakuotes ir nurodant pakuočių (flakonų) rūšį pagal Taisyklių 24.2 papunktyje nurodytas medžiagas, reikėtų vadovautis pirkimo – pardavimo dokumentuose, prekių įvežimo (importo) į Lietuvos Respubliką ir kituose dokumentuose pardavėjo pateikta informacija apie importuojamų pakuočių medžiagos rūšį, iš kurios yra pagamintos pakuotės.

 

2.1.26. Įmonė „A“ perka prekes iš trečiųjų šalių (pvz. iš Rusijos) atgabena jas iki Lietuvoje įregistruoto muitinės sandėlio, kur yra įforminama muitinės sandėliavimo procedūra. Lietuvos įmonė „B“ perka nurodytas prekes muitinės sandėlyje ir savo vardu įformina muitinės importo deklaraciją. Visus importo mokesčius (importo PVM ir muitą)  sumoka įmonė „B“. Pagal muitinėje įformintą importo deklaraciją prekių importuotoju laikoma įmonė „B“. Prašome paaiškinti, kas šiuo atveju laikomas prekėmis (gaminiais) pripildytų pakuočių importuotoju ir privalo vykdyti visas su tuo susijusias prievoles - įmonė A ar įmonė B.

Importuotojo sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatymo  2 straipsnio 38 dalyje. Šios dalies 1 punkte nurodyta, kad importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją. Gamintojų ir importuotojų pareigos nustatytos  Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - PPATĮ) 7 straipsnyje.

Importuotoju turėtų būti laikoma   įmonė ,,A", t. y. ta įmonė, kuri įvežė į Lietuvos teritoriją prekes ir perleido įmonei ,,B". Taigi, Lietuvos įmonei  „A“ kyla pareiga vykdyti pareigas, nustatytas PPATĮ 7 straipsnyje. 

2.1.27. Kokiais teisės aktais ir (ar) kokiomis pakuočių savybėmis gamintojas ir (ar) importuotojas turėtų vadovautis pakuotes priskiriant perdirbamosioms/neperdirbamosioms pakuotėms?

Perdirbamosios pakuotės sąvoka yra apibrėžta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 12 dalyje (Įstatymo suvestinė redakcija galiosianti nuo 2021 m. sausio 1 d.), neperdirbamosios pakuotės – to paties Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytas reikalavimas, kad Lietuvos rinkai gali būti tiekiamos tik tos pakuotės, kurios atitinka visus šiame įstatyme pakuotėms (įskaitant pakartotinai naudojamas pakuotes) nustatytus reikalavimus. Atitikties nurodytiems pakuočių reikalavimams tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems pakuočių reikalavimams įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-804/D1-647.

Gamintojai ir importuotojai, norėdami pagrįsti, kad jų tiekiamos rinkai pakuotės priskiriamos perdirbamosioms, turėtų:

a) turėti dokumentus, pagrindžiančius, kad jų tiekiamos rinkai pakuotės atitinka Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomų standartų (pvz., standartų LST EN 13430 ar LST EN 13432) reikalavimus, ir (arba)

b) kreiptis į pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išrašančius perdirbėjus ir eksportuotojus ir kaip įrodymą turėti iš jų gautus raštiškus atsakymus, ar tokios rūšies pakuočių (pvz., pakuotės, kurios pagamintos iš žemo tankumo polietileno, daugiasluoksnės pakuotės, pagamintos iš popieriaus ar kartono (vyraujanti pakuotės medžiaga), plastiko ir aliuminio ir pan.) atliekos perdirbamos Lietuvoje ar išvežamos perdirbti į kitas šalis.

Jei gamintojas ir (ar) importuotojas neturi dokumentų, pagrindžiančių, kad jų tiekiamos rinkai pakuotės atitinka Europos Sąjungoje ir (ar) Lietuvos Respublikoje taikomų standartų reikalavimus, arba dokumentų iš minėtų atliekų tvarkytojų, kad tokios rūšies pakuočių, kurias jie tiekia Lietuvos rinkai, atliekos perdirbamos Lietuvoje ar išvežamos perdirbti į kitas šalis, nes šios rūšies pakuočių atliekos tvarkomos jas panaudojant energijai gauti ar pašalinant sąvartyne, tokias pakuotes, kaip numatyta Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, gamintojas ir (ar) importuotojas turėtų identifikuoti kaip neperdirbamąsias pakuotes.

2.1.28. Kaip vykdyti importuotų tuščių pakuočių, kurios pripildytos išleidžiamos į vidaus rinką, apskaitą GPAIS?

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 23 ir 37 punktais, neatsižvelgiant į Lietuvos rinkai tiektą pakuočių kiekį, visi pakuočių gamintojai turi vykdyti visų tuščių pakuočių apskaitą sudarydami tuščių pakuočių sąrašą, kuriame nurodomi nustatyti tuščios pakuotės duomenys.

Informuojame, kad šiuo metu GPAIS pildant tuščių pakuočių apskaitos žurnalą, nėra galimybių pasirinkti tinkamą pakuočių veiklos būdą, kai pakuočių gamintojo vykdomoje veikloje importuota tuščia pakuotė pripildoma ir perleidžiama kitam asmeniui. Todėl vadovaujantis Tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo 6 punktu, pakuočių gamintojai dėl techninių kliūčių (šiuo atveju – dėl nesamo funkcionalumo) negalėdami GPAIS tuščių pakuočių apskaitos žurnale nurodyti tinkamo veiklos būdo, šiuos duomenis turi pažymėti ir saugoti popieriniu arba elektroniniu formatu laisva forma.

2.2.1. Kada gamintojas ir importuotojas (GII) gali registruodamasis GII sąvade pasirinkti kolektyvų atliekų tvarkymo organizavimo būdą?

GII, registruodamasis GII sąvade, gali pasirinkti kolektyvų atliekų tvarkymo organizavimo būdą tik tada, kai organizacija, kurios pavedimo davėjas yra GII, yra priskyrusi GII kaip pavedimo davėją GPAIS sistemoje. Kai organizacija priskiria GII kaip pavedimo davėja, GII registruodamasis GII sąvade ir rinkdamasis kolektyvų atliekų tvarkymo organizavimo būdą laukelyje „Licencijuota organizacija“ pasirenka organizaciją, kurios pavedimo davėjas yra GII.

2.2.2. Kuo skirias sąvokos „didmeninė prekyba“, „mažmeninė prekyba“, „nuotolinė prekyba“ registruojantis Gamintojų ir importuotojų sąvade? 

Sąvokų išaiškinimas:

- didmeninė prekyba – pardavimas pirkėjams, kurie perparduoda kitiems pirkėjams (pavyzdžiui, mažesniais kiekiais);

- mažmeninė prekyba – pardavimas (išskyrus nuotolinę prekybą) vartotojui;

- nuotolinė prekyba – apima visus atvejus, kai prekiautojas ir vartotojas sudaro sutartį pagal organizuotą nuotolinę pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, išskirtinai naudodamiesi viena ar daugiau nuotolinio ryšio priemonių (pavyzdžiui, užsisakant paštu, internetu, telefonu arba faksu).

 

2.2.3. Koks prekybos į LR vidaus rinką būdas yra, kai užsakoma prekė yra internetu, bet apmokama atsiimant prekybos centre? Reikalingos nuorodos į apibrėžimus (didmeninė, mažmeninė, nuotolinė) prekyba?

Kaip nurodyta GPAIS GII sąvado lange ir gaminių/pakuočių apskaitos lange pateikiamuose paaiškinimuose:

- didmeninė prekyba – pardavimas pirkėjams, kurie toliau pardavinėja (pavyzdžiui, mažesniais kiekiais);

- mažmeninė prekyba – pardavimas (išskyrus nuotolinę prekybą) vartotojui;

- nuotolinė prekyba – apima visus atvejus, kai prekiautojas ir vartotojas sudaro sutartį pagal organizuotą nuotolinę pirkimo-pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, išskirtinai naudodamiesi viena ar daugiau nuotolinio ryšio priemonių (pavyzdžiui, užsisakant paštu, internetu, telefonu arba faksu). Klausime nurodytas atvejis GPAIS laikytinas nuotoline prekyba.

 

2.2.4. Kokius atsakomybės būdus nurodyti GII, kurie tiekia į rinką mažiau nei 0,5 t pakuočių ir jiems mokėjimo prievolės nėra?

Tokiu atveju atsakomybės įgyvendinimo būdas nurodomas „Individualiai“, jei pakuotės tiekiamos sunaudojant savo reikmėms. Jei nurodytu atveju pakuotės tiekiamos perleidžiant kitam asmeniui, atsakomybės įgyvendinimo būdas nurodomas „Mokesčio mokėjimas“.

 

2.2.5. Klaida registruojant GII kolektyvinę atsakomybę:

"Kolektyvinės atsakomybės pavedimas neatitinka prašyme nurodytų duomenų" - prieš registruodami kolektyvinę atsakomybę GII registracijoje, turite būti sudarę sutartį(pavedimą) su licenzijuota organizacija. Organizacija suveda pavedimo duomenis į GPAIS. Nurodo visą informaciją apie kolektyvinę veiklą ir pavedimo įsigaliojimo datą. Šie duomenys turi sutapti su Jūsų vedama informacija. Kreipkitės į organizaciją duomenų tikslinimui ar suderinimui.

2.2.6. Kur rasti aktualią informaciją apie pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotis gamintojams ir importuotojams:

Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.am.lrv.lt rubrikoje Veiklos sritys>>>Atliekos>>> Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotys gamintojams ir importuotojams <http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atliekos/pakuociu-ir-pakuociu-atlieku- tvarkymo-uzduotys-gamintojams-ir-importuotojams>

 

2.2.7. Kokius veiksmus gamintojams ir importuotojams veiklos nutraukimo atveju reikia atlikti GPAIS?

 

Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių 16 punktas bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 27.4 papunktis nurodo, kad įmonės veiklos vykdymo nutraukimo ar veiklos išregistravimo atveju gamintojas ir (ar) importuotojas privalo naudodamasis GPAIS suformuoti ir pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai vertinimui metinę ataskaitą iki įmonės veiklos vykdymo nutraukimo arba iki veiklos išregistravimo. Jei įmonė veiklą nutraukia arba veikla išregistruojama metų eigoje, metinė ataskaita pateikiama už laikotarpį, kai įmonė vykdė veiklą. Išsiregistruoti GPAIS iš Gamintojų ir importuotojų sąvado rekomenduotina tik po to, kai Aplinkos apsaugos agentūra įvertins ir priims išregistruotinų gaminių/pakuočių srautų metines ataskaitas.

 

3.1. Apskaita

Atliekų tvarkymo apskaitą GPAIS privalo vykdyti šie atliekų tvarkytojai:

 

  • vykdantys atliekų apdorojimą;

  • vykdantys atliekų išvežimą (eksportą) iš Lietuvos Respublikos ir (ar) įvežimą (importą) į Lietuvos Respubliką;

  • atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikantys ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus;

  • surenkantys ir (ar) vežantys atliekas;

  • prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai.

3.1.1. Kaip GPAIS apskaityti bešeimininkes atliekas (pvz. atliekos surinktos akcijos „Darom“ metu)?

Atliekų tvarkytojas šias bešeimininkes atliekas gali apskaityti:

  • Jei atliekas atliekų tvarkytojui pristatė atliekų tvarkytojas, šias atliekas apskaityti kortelėje „Atliekos gautos netiesiogiai“ įvedant GPAIS prašomus duomenis, o langelyje „patikslinta atliekų kilmė“ nurodant, kad atliekos yra bešeimininkės.

  • Jei atliekas atliekų tvarkytojui pristatė ne atliekų tvarkytojas – šias atliekas galima apskaityti kortelėje „Atliekos gautos iš gyventojų“, nurodant, kad atliekos yra bešeimininkės.

 

3.1.2. Gaunama klaida "Negalima atliekų tvarkymo metu susidariusi atlieka (ATZ021)"

Atkreipiame dėmesį, kad šis trūkumas "Negalima atliekų tvarkymo metu susidariusi atlieka" nustatomas tuomet, kai tvarkymo metu susidariusioms atliekoms tvarkytojas Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – ATVR) neturi nė vienos S4, S5, R1-R13, D1-D15 tvarkymo veiklos. Paminėtina, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės arba Taršos leidimuose (toliau – Leidimai) turi būti nurodomos numatomos laikyti visos atliekos, įskaitant tvarkymo metu susidarančias atliekas.

Atsižvelgiant į tai, kol įmonė nepatikslins Leidimuose nustatytų sąlygų, t.y. nebus nurodytas
atliekų tvarkymo metu susidarančioms atliekoms laikymas, ji negalės papildyti ATVR duomenų. Dėl išvardintų priežasčių įmonės suvestinė GPAIS lieka su nustatytais trūkumais ir GPAIS priemonėmis negali būti suformuota bei pateikta metinė atliekų tvarkymo ataskaita.

Atsižvelgiant į nurodytą, siūlome raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie atliekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos nepateikimą, nurodant priežastis bei pateikiant papildomą informaciją, kuri Jūsų manymu, yra svarbi ir reikšminga. Taip pat pažymime, kad pasikeitus leidimo informacijai dėl atliekų tvarkymo metu susidariusių atliekų ir jų tvarkymų veiklų, būtina patikslinti duomenis ir ATVR.

Jeigu GPAIS funkcionalumas šios patikros atveju būtų pakeistas (AM planuoja pakeisti), įmones informuosime paskelbiant informaciją GPAIS internetinėje svetainėje.

3.1.3. Kokius veiksmus atliekų tvarkytojams, veiklos nutraukimo atveju, reikia atlikti GPAIS?

Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 57 punktas nurodo, jog įmonės veiklos vykdymo nutraukimo ar išregistravimo atveju, suformuojama metinė ataskaita, kuri privalo būti pateikta Aplinkos apsaugos agentūros vertinimui iki įmonės veiklos vykdymo nutraukimo arba iki veiklos išregistravimo. Jei įmonė veiklą nutraukia arba išregistruojama metų eigoje, metinė ataskaita pateikiama už laikotarpį, kai įmonė vykdė veiklą.

 

3.1.4 Kokie atliekų kodai priskiriami komunalinėms atliekoms?

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/851 preambulės 10 dalimi, komunalinėmis atliekomis laikoma tai, kas atitinka į atliekų sąrašo 15 01 ir 20 skyrius įtrauktų atliekų rūšis, išskyrus atliekų sąrašo kodus 20 02 02, 20 03 04 ir 20 03 06. Atliekos, patenkančios į kitus to sąrašo skyrius, neturi būti laikomos komunalinėmis atliekomis, išskyrus atvejus, kai komunalinės atliekos apdorojamos ir joms priskiriami kodai, išvardinti atliekų sąrašo 19 skyriuje.

Naudojant atliekų apdorojimo geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – GPGB), mišrios komunalinės atliekos yra apdorojamos mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiuose (toliau – MBA). Šio apdorojimo metu, mišrios komunalinės atliekos yra išrūšiuojamos atskiriant tolimesniam perdirbimui tinkamą popierių ir kartoną, metalus, plastikus ir gumą, stiklą, medieną, tekstilę, biologiškai skaidžias atliekas, degiąsias atliekas (iš atliekų gautą kurą). Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedu, šios atliekos identifikuojamos atitinkamais 19 skyriaus kodais, pvz., biologiškai apdorotoms atliekoms yra suteikiami atitinkami 19 05 ir 19 06 poskyrių kodai, degiosioms atliekoms (iš atliekų gautam kurui) priskiriamas 19 12 10 kodas, kitaip neapibrėžtos atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimo, smulkinimo, suslėgimo, granuliavimo) atliekos priskiriamos 19 12 poskyriui.

3.2. Lydraščiai

 

3.2.1. Kada vežant atliekas nereikia formuoti lydraščio?

Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 43 punktu: Lydraštis nepildomas, kai atliekų surinkėjas netiesiogiai (pvz., mišrių komunalinių atliekų vežimo atveju; atliekų surinkamo apvažiavimo būdu iš gyventojų, produktų platintojų, pakuočių pardavėjų atveju) gautas atliekas iš atliekų turėtojų, kurie neprivalo turėti rašytinės formos sutarties dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, veža atliekas apdorojimui.

 

3.2.2. Klausimas. Kaip registruoti sutartį GPAIS tarp atliekų darytojo ir atliekų tvarkytojo, kai atliekų darytojas nėra LR juridinis vienetas arba LR fizinis asmuo. Kaip tokiu atveju formuoti atliekų vežimo lydraščius.

Atsakymas. Atsižvelgiant į tai, kad  GPAIS kol kas nėra galimybės užregistruoti atliekų vežimo sutarčių  tarp atliekų darytojo ir atliekų tvarkytojo, kai atliekų darytojas nėra LR juridinis vienetas arba LR fizinis asmuo, reikėtų vadovautis Tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo patvirtinto  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 31  d. įsakymu Nr. D1-73 (toliau - aprašas) 23 punktu, kuriame nurodyta, kad sutrikus GPAIS veiklai, dėl kurios visiškai ar iš dalies neveikia atliekų vežimo lydraščių formavimo funkcionalumas GPAIS, ar atsitikus aplinkybėms, nurodytoms tvarkos aprašo III skyriuje, atliekų vežimo atveju pildoma laikina atliekų vežimo lydraščio forma (1 priedas).

T.y., aukščiau aprašytų atveju atliekų tvarkytojas atliekas gali  priimti su popieriniais atliekų vežimo lydraščiais. Atliekų vežimo procedūra, sutrikus GPAIS ar dėl kitų techninių kliūčių, nurodyta aprašo V skyriuje.

Artimiausiu metu tobulinant GPAIS funkcionalumus, bus ieškoma  galimybių atlikti sistemoje korekcijas, kad minėtas sutartis (su užsienio judriniu asmeniu)  būtų galima sukelti į GPAIS.

Iki GPAIS interneto svetainėje bus paskelbta apie galimybes užregistruoti aptariamas sutartis, siūlome vadovautis aprašo 23 punktu , atliekas iš įmonių priimti su popieriniais atliekų vežimo lydraščiais, o atsiradus GPAIS techninėms galimybėms, suvesti duomenis apie sutartis ir priimtas atliekas  iš laikinųjų atliekų vežimo lydraščių į  GPAIS, aprašo 30-33 punktų tvarka.

 

3.2.3. Kaip atliekų tvarkytojui tinkamai apskaityti gautas viešoje vietoje surinktas bešeimininkes atliekas (tiek nepavojingąsias, tiek pavojingąsias), kurių turėtoja yra Savivaldybės administracija, nevykdanti atliekų susidarymo apskaitos GPAIS?

Atliekų tvarkytojo gautas bešeimininkes atliekas (tiek nepavojingąsias, tiek pavojingąsias), kurios buvo surinktos viešose vietose, GPAIS galima apskaityti vienu iš būdų:

1. Kaip gautas netiesiogiai. GPAIS pildant duomenis apie netiesiogiai gautas atliekas, atliekų kilmės stulpelyje nurodoma kilmė „Viešųjų vietų atliekos“. Atliekų turėtojui (Savivaldybės administracijai) turi būti pateiktas atliekų perdavimą patvirtinantis dokumentas (pvz., sąskaita faktūra; atliekų perdavimo–priėmimo aktas), kuriame turi būti nurodyti perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą ir svoris, atliekų perdavimo data.

2. Formuojant lydraštį „Atliekos gautos iš darytojo, nevykdančio apskaitos“. Formuojant tokio tipo lydraštį, atliekų tvarkytojas privalo nurodyti konkretų atliekų siuntėją, kuris tas atliekas perduoda (Savivaldybės administracijos įmonės kodas, pavadinimas ir adresas).

3.3. Tarpvalstybiniai atliekų vežimai

 

3.3.1. Dėl tarpininko duomenų pildymo VII priedo formoje:*

Reglamente Nr. 1013/ 2006 nustatyta, kad: tarpininkas – tai bet kuris asmuo, organizuojantis atliekų naudojimą ar šalinimą kitų vardu, įskaitant tuos tarpininkus, kurie nepradeda atliekų valdyti, ir kaip nurodyta Direktyvos 2006/12/EB (naujas Nr. 2008/98/EB) 12 straipsnyje.

Vadovaujantis reglamento Nr. 1013/2006 18 str. reikalavimais, vežimą organizuojantis išsiuntimo šalies jurisdikcijai priklausantis asmuo užtikrina, kad vežamas atliekas lydėtų VII priede nurodytas dokumentas.

Atsižvelgiant į nustatytą reguliavimą:

1) Tarpininkas laikomas atliekų vežimą organizuojančiu asmeniu, taigi, jis turi priklausyti išsiuntimo šalies jurisdikcijai.

2)  Tarpininkas turi būti raštiškai įgaliotas atliekų gamintojo ar surinkėjo veikti pastarojo vardu organizuojant vežimą.

3)  Tarpininkas, kaip vežimą organizuojantis asmuo, pildydamas VII priedo formą, 1 langelyje nurodo savo duomenis.

Reglamento Nr. 1013/2006 IC priedo pildymo instrukcijoje nurodyta, kad tik tam tikru atveju tarpininkas gali būti nurodomas kaip atliekų importuotojas/ gavėjas (t. y. 2 langelyje): „norėdamas būti gavėju, tarpininkas  turi priklausyti paskirties šalies jurisdikcijai ir siunčiamos atliekos turi jam priklausyti atliekų siuntos pristatymo į paskirties šalį metu arba jis turi turėti teisę kokiu nors kitu teisiniu būdu kontroliuoti tas atliekas“.  Tokiu atveju, 7 langelyje nurodyta atliekų naudojimo įmonė ar laboratorija turėtų būti toje pačioje šalyje kaip ir šis tarpininkas, nurodytas 2 langelyje.

Atkreipiame dėmesį:

·18 str. nurodyta sutartis turi būti pasirašoma tarp vežimą organizuojančio asmens ir atliekų importuotojo/ gavėjo. 

·VII priedo  užpildytą formą iki vežimo pradžios turi pasirašyti vežimą organizuojantis asmuo.

*analogiški reikalavimai taikomi ir prekiautojams atliekomis (prekiautojas – tai bet kuris asmuo, atliekantis pagrindinį vaidmenį perkant ir paskui parduodant atliekas, įskaitant tuos prekiautojus, kurie nepradeda atliekų fiziškai valdyti, ir kaip nurodyta direktyvos 2006/12/EB (naujas Nr. 2008/98/EB) 12 straipsnyje.

 

3.3.2. Ar galima užpildyti ir atsispausdinti VII priedo formą rusų kalba, nes to prašo įmonės partneriai?

VII priedo formą reikėtų pildyti vadovaujantis 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – Reglamentas Nr. 1013/2006) reikalavimais. Reglamento Nr. 1013/2006 27 straipsnyje nustatyta, kad visi dokumentai, pranešimai, informacija pagal Reglamentą Nr. 1013/2006 pateikiami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms priimtina kalba. Jei atitinkamos kompetentingos institucijos paprašo, pranešėjas pateikia autentišką (-us) vertimą (-us) į šioms institucijoms priimtiną kalbą.

Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašo  6 punkte nustatyta, kad  Reglamento Nr. 1013/2006 IA, IB, VII priedų formos pildomos lietuvių ir anglų kalbomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje VII priedo ir kitos tarpvalstybinių atliekų vežimų dokumentų formos pildomos lietuvių ir anglų kalbomis; pildymas rusų kalba nenumatytas.

Įmonė gali įvykdyti partnerių prašymą pateikdama autentišką VII priedo formos vertimą į rusų kalbą.

3.4. MBA

Kokie atliekų kodai priskirami komunalinėms atliekoms (žr. 3.1.4.)

 

3.5. Mišrios atliekos/ Sąvartyno ataskaitos

 

3.6. ATVR

 

3.6.1 Kaip teisingai koreguoti/atnaujinti duomenis ATVR, kad GPAIS neatsirastų susidubliavusių atliekų tvarkymo vietų?

 

Pradėjus naudotis GPAIS, pasitaikė atvejų, kai po atliekų tvarkytojų duomenų atnaujinimo/koregavimo ATVR, GPAIS atsirado susidubliavusios atliekų tvarkymo vietos. Kad tokių situacijų nebūtų, prieš koreguojant/atnaujinant duomenis ATVR, rekomenduojame susipažinti su ATVR paraiškos pildymo ir pateikimo instrukcija, kurią rasite adresu: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=81e8c5f9-aeb2-45b6-8bba-d962ddc8d439 ir peržiūrėti vaizdo medžiagą, kurią rasite adresu: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=9e7b77e3-5067-4ddc-a536-6bfeb626cf5d (žr. paveiksliuką )

4. ATLIEKŲ DARYTOJAI

4.1. Apskaita

Atliekų susidarymo apskaitą GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre) (toliau – atskiri įmonių padaliniai (skyriai)), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų:

  • kurie pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą arba pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos leidimą ir kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 6 tonos nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, kurios nurodytos Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyriuje  (toliau – atliekų sąrašas), pažymėtų atliekų kodu 20 03 01);

  • kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas, prie kurių priskiriamos atliekos, atliekų sąraše pažymėtos 20 skyriaus kodais, pavyzdžiui: pavojingos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, žymimos kodais 20 01 23 ir 20 01 35; dienos šviesos lempų atliekos, žymimos kodu 20 01 21 01; pavojingos baterijų ir akumuliatorių atliekos, žymimos kodu 20 01 33) ir (ar) daugiau nei 12 tonų nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kodu 20 03 01);

  • kurios atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;

  • kurios turi 10 ir daugiau darbuotojų ir vykdo žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatos priežiūros ir (ar) vaistinių, ruošiančių ir (ar) parduodančių vaistus, veiklą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;

  • kurių veikloje susidaro alyvos atliekos;

  • kurios įpareigotos vykdyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, numatytą atliekų apskaitą;

  • kurios vykdo maisto gamybos (ruošimo) (viešbučiai, moteliai, restoranai, kavinės, kitos viešojo maitinimo ir maisto gamybos įstaigos) ir (ar)  maisto prekybos (didmeninės ar mažmeninės prekybos ir kitos maisto prekybos įstaigos) veiklą ir kuriose per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 5 tonos viešojo maitinimo (maisto) atliekų ir (ar) vartoti netinkamų maisto produktų atliekų;

  • pakuotes savoms reikmėms sunaudojantys gamintojai ir importuotojai, privalantys vykdyti pakuočių apskaitą  Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr.  348 „Dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

4.1.1.  Ar ūkininkams reikia pildyti atliekų susidarymo apskaitą GPAIS

Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą ūkininkams atliekų susidarymo apskaitos GPAIS vykdyti nereikia. Apskaitą GPAIS dėl iš ūkininkų paimtų atliekų turi vykdyti atliekų tvarkytojai. Tačiau ūkininkai teisės aktuose numatytais atvejais GPAIS turi vykdyti gaminių ir pakuočių tiekimo rinkai apskaitą.
Žemės ūkio bendrovės turi vykdyti susidarančių atliekų apskaitą, jei atitinka bent vieną iš Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 6 punkte apibrėžtų kriterijų.

 

4.1.2. Ar atliekų darytojams reikia vykdyti mišrių komunalinių atliekų apskaitą GPAIS?

Atsiradus prievolei vykdyti atliekų susidarymo apskaitą GPAIS, t.y. jei  įmonė atitinka bent vieną iš 4.1 atsakyme nurodytų kriterijų, atliekų darytojas taip pat privalo pateikti duomenis GPAIS ir apie susidariusias mišrias komunalines atliekas (MKA) (atliekos kodas 20 03 01), vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, 9 ir 16 punktais. Duomenis apie MKA perdavimą atliekų tvarkytojui GPAIS reikia nurodyti atliekų susidarymo apskaitos žurnalo kortelėje „Komunalinių atliekų perdavimas netiesiogiai“.

Kartais atliekų darytojams kyla problemų dėl MKA, surenkamų netiesiogiai, kiekio nustatymo.

  • Jeigu atliekų tvarkytojas sąskaitose nurodo surinktą MKA kiekį tonomis, tuomet problemų nekyla.

  • Jeigu sąskaitose kiekio tonomis nėra, bet yra nurodyti kubiniai metrai, juos galima pasiversti į tonas pritaikius koeficientą 0,16 (t. y. 1 m3 atitinka 160 kg).

  • Jeigu susidariusių MKA kiekių nėra žinoma nei iš sąskaitos, nei iš kitų dokumentų, tuomet šį kiekį galima apytiksliai įvertinti atliekant skaičiavimus pagal įmonės naudojamo konteinerio talpą, kas kiek laiko jį ištuština, ar jis būna pilnas, kuomet atliekos yra išvežamos, arba įvertinant, kiek ir kokių maišų išmetama į konteinerį per savaitę/mėnesį. Naudojamas tas pats 0,16 koeficientas verčiant iš kubinių metrų į tonas. Pavyzdžiui, 35 l (0,035 m3) atliekų maiše telpa 0,035 * 0,16 = 0,0056 tonos MKA.

Kuomet MKA yra surenkamos netiesiogiai, suprantama, kad įvertintas MKA kiekis nebus tikslus, tačiau jis yra reikalingas dėl bendros atliekų apskaitos vykdymo tvarkos.

 

4.1.3.Ar būtina deklaruoti mišrias komunalines atliekas, jei yra prievolė vykdyti atliekų susidarymo apskaitą, kuomet patalpų nuomotojas yra sudaręs tiesioginę sutartį su atliekų tvarkytoju arba moka vietinę rinkliavą?

Vadovaujantis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 16 punktu, susidariusių komunalinių atliekų, kurios perduodamos atliekų tvarkytojui netiesiogiai pagal sutartis dėl tokių atliekų išvežimo arba mokant vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, perduotas atliekų kiekis ne vėliau kaip iki kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigos registruojamas atliekų susidarymo apskaitos žurnale. Pirmiausiai nurodomas susidariusių atliekų kiekis nurodant susidariusių atliekų datą, atliekos kodą ir kiekį, o tuomet - atliekų perdavimo datą, atliekos kodą ir pavadinimą, perduodamų atliekų kiekį, informaciją apie atliekų vežėją ir kitus GPAIS nurodytus duomenis, reikalingus tinkamai užpildyti atliekų susidarymo apskaitos žurnalą. Mišrias komunalines atliekas deklaruoja:

•Jei nuomininkas gauna sąskaitą – deklaruoja nuomininkas.

•Jei nuomotojas gauna sąskaitą – paskirsto ją tarp nuomininkų – deklaruoja kiekvienas nuomininkas atskirai.

•Jei nuomotojas gauna sąskaitą – neskirsto tarp nuomininkų – deklaruoja nuomotojas.  

**Atkreipti dėmesį, jog reikia raštiško susitarimo, kuriame būtų numatyta, kad savininkas neskirsto mokesčio nuomininkams, ir yra atsakingas už komunalines atliekas.

 

4.1.4. Kokiam ir kokių pavojingųjų atliekų kiekiui susidarius, privaloma vykdyti atliekų susidarymo apskaitą GPAIS?

Atliekų susidarymo apskaitą GPAIS privaloma vykdyti visais atvejais, kuomet įmonės veiklos metu susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus tuos atvejus, kai įmonės veikloje susidaro tik pavojingosios komunalinės atliekos, pavyzdžiui: kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvų kasetės, elektriniai virduliai, šviestuvai ir pan.), nepriklausomai nuo susidariusio pavojingųjų atliekų kiekio. Šis „nulinis“  minimalaus susidariusių pavojingųjų atliekų kiekio slenkstis taikomas nuo 2017-01-01, pakeitus nacionalines atliekų apskaitos taisykles po pakartotinių EK nurodymų Lietuvai tinkamai perkelti ES teisės aktų reikalavimus.

 

4.1.5. Kokius veiksmus atliekų darytojams, veiklos nutraukimo atveju, reikia atlikti GPAIS?

Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 57 punktas nurodo, jog įmonės veiklos vykdymo nutraukimo ar išregistravimo atveju, suformuojama metinė ataskaita, kuri privalo būti pateikta Aplinkos apsaugos agentūros vertinimui iki įmonės veiklos vykdymo nutraukimo arba iki veiklos išregistravimo. Jei įmonė veiklą nutraukia arba išregistruojama metų eigoje, metinė ataskaita pateikiama už laikotarpį, kai įmonė vykdė veiklą. Į GPAIS taip pat reikia įvesti „atliekų susidarymo vietos“ apskaitos vykdymo pabaigos datą.

 

4.1.6. "Ar valstybės ir savivaldybės institucijos turi vykdyti konfiskuoto turto, kuris atiduodamas atliekų tvarkytojui, apskaitą GPAIS sistemoje?

Vadovaujantis Atliekų susidarymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, 221 punktu valstybės ir savivaldybės institucijos, Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka disponuojančios valstybei perduotinu turtu, kai teisės aktų nuostatos draudžia šį turtą realizuoti arba jis pripažįstamas atliekomis ir dėl to sunaikinamas ar perduodamas sunaikinti atliekų tvarkytojams, atliekų susidarymo apskaitos GPAIS nevykdo."

Atliekų tvarkytojai, priimdami minimu atveju atliekas, turi naudoti „Atliekų darytojo, nevykdančio atliekų susidarymo apskaitos“, perduodamų atliekų lydraščio tipą. Lydraštyje privaloma nurodyti instituciją, iš kurios yra priimamos atliekos: konfiskuotos medžiagos ar turtas.

5. GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ ĮRODANTYS DOKUMENTAI

 

5.1 Tuo atveju, kai gaunate pranešimą "Surinkėjas/mišrių komunalinių atliekų apdorotojas neturi teisės gauti 2018 įrodančio dokumento dėl Pakuotės X", Jums reikia pasitikrinti koks veiklavietės adresas yra įrašytas į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą.

 

Sąrašą galite rasti: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=5b13ace7-3b64-498f-b04e-c3f1b5d1f647

 

5.2. Kadangi vieno kiekio pateikimas dažniausiai lydimas 3-4 dokumentų per GPAIS (pvz. Eksportuotojas pateikia Rūšiuotojui, Rūšiuotojas – Surinkėjui, Surinkėjas – Organizacijai arba GII savo reikmėms), kyla klausimas, kurioje grandinės vietoje rašomas laikinas popierinis dokumentas? Ar visos grandinės procesas turi būti nurodomas popieriniame dokumente, ar pradžiai dokumentų pateikimo  veiksmai atliekami GPAIS ir tik galutinis dokumentas bus popierinės formoje?

Įrodantys dokumentai išduodami GPAIS grandinėje tol, kol leidžia GPAIS techninės galimybės. Nuo etapo, kai dėl sutrikimų ar kitų techninių kliūčių dokumento išrašyti per GPAIS nebėra galimybių – išrašomi laikinieji popieriniai dokumentai visuose tolimesniuose etapuose (‚nutrūkus‘ grandinei GPAIS – pereinama prie popierinių dokumentų ir per GPAIS nebeišrašoma).

Atsiradus GPAIS techninėms galimybėms, duomenys iš popierinių dokumentų turi būti suvedami į GPAIS.


5.3. Įmonė X yra gamintojas/importuotojas, taip pat atliekų tvarkytojas (logistikos sandėlyje tvarkomos antrinės žaliavos), taip pat tvarkytojas, kuris eksportuoja savoms reikmėms sunaudotą kartoninę ir plastikinę pakuotę ir turi teisę išrašyti šių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (kaip surinkėjas ir eksportuotojas).

Įrodantys dokumentai būtų skirti įmonei X  kaip gamintojui/importuotojui. GPAIS rengiant įrodantį dokumentą pasirenkame gavėją "GII", bet tuomet sistema prašo pateikti atliekų tvarkymo sutartį, kurios nėra, nes abi šalys yra tas pats juridinis asmuo.

Kaip reikėtų daryti šiuo atveju? Ar užregistruoti kažkokią fiktyvią sutartį, ar kažkaip kitaip išrašyti įrodantį dokumentą?

Tokiu atveju reikia GPAIS pridėti teisiškai galiojantį dokumentą (pvz. deklaraciją, pažymą ar kitos formos dokumentą), patvirtinantį, kad įmonė kartu yra ir GII, ir atliekų tvarkytojas, sutvarkantis savoms reikmėms naudojamą pakuotę.

 

5.4. Ar gali įmonė GPAIS  pati sau išrašyt įrodantį dokumentą? Aktualu, kai įmonė yra ir atliekų darytojas ir atliekų tvarkytojas. Tokiu atveju GPAIS-e  įmonė (darytojas/GII) ir įmonė (tvarkytojas) bus registruojama tuo pačiu pavadinimu ir tuo pačiu įmonės kodu.

Taip, tokia galimybė GPAIS numatyta.

 

5.5. Atliekų tvarkytojai neseniai pradėjo teikti įrodančius dokumentus per GPAIS sistemą, dokumentuose nurodydavo sutvarkymo kainą be PVM. Dalis dokumentų jau yra patvirtinti. Tačiau pasirodžius tvarkos aprašo, kai negalima naudotis GPAIS sistema, pakeitimui pastebėjome, kad popieriniame dokumente tvarkymo kaina turi būti nurodoma su PVM. Prašau paaiškinkite kaip turėtume elgtis šiuo atveju, kai dalis dokumentų jau yra patvirtinti su tvarkymo kainomis be PVM ir galimybės atmesti bei pataisyti kainas GPAIS neturi? Taip pat patikslinkite, kokia kaina turi būti nurodoma įrodančiame dokumente (su PVM ar be PVM)?


Galima pasirinkti  - ar nurodyti su PVM, ar be. Rekomenduojame nurodyti tokią kainą (su PVM ar be PVM), kaip numatyta atliekų tvarkymo sutartyse.

 

5.6. Kokią savivaldybę turi nurodyti perdirbėjas (laukas privalomas pakuočių/elektros ir elektroninės įrangos komunaliniam srautui), išduodamas įrodantį dokumentą surinkėjui/vežėjui?

Reikia nurodyti savivaldybę pagal surinkėjo/vežėjo atliekų tvarkymo vietos adresą.

 

5.7. Iš principo nėra aišku, kokią kainą norima įrodančiame dokumente matyti, nes sutvarkymas apima visą procesą nuo surinkimo iki perdirbimo.

Kokią nurodyti kainą pagal atliekų srautus paaiškinta Įrodančių dokumentų rengimo GPAIS vartotojo vadove, kurį galima rasti GPAIS interneto svetainės rubrikoje „Pagalbos puslapis/Vartotojų vadovai“.

 

5.8. Klausimas. Norim pasitikslinti dėl pakuočių sunaudotų savoms reikmėms Įrodančių dokumentų išdavimo. Kadangi, lapkričio mėnesį atsirado nauja sąvoka „rūšiuotojas ir laikytojas“, norime žinoti kas į tą apibrėžimą patenka.

Situacija yra tokia:

Surinkėjas X surinko pakuočių sunaudotų savoms reikmėms atliekas iš Importuotojo I ir perdavė pakuočių atliekų surinkėjui Y. X ir Y Tvarkytojų sąraše yra pakuočių atliekų surinkėjai. Y tas atliekas perdavė galutiniam tvarkytojui. Ar surinkėjas Y gali dalyvauti Įrodančių dokumentų išdavime naudodamasis sąvoka rūšiuotas ir laikytojas? T.y. galutinis tvarkytojas išduoda Įrodantį dokumentą Y kaip rūšiuotojui ir laikytojui, tuomet Y įrodantį dokumentą išduoda X, o X Importuotojui.

Atsakymas. Teikiame Aplinkos ministerijos specialistų nuomonę, kuri nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu.

Vadovaujantis Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359 nuostatomis, rūšiuotojas – tvarkytojas, kuris atlieka tik rūšiavimo paslaugą, t. y. jis nesurenka atliekų, o tik gautas iš surinkėjo atliekas išrūšiuoja. Laikytojas – tvarkytojas, kuris atlieka tik atliekų laikymo paslaugą, t. y. jis atliekų nesurenka ir nerūšiuoja, o gautas iš kito atliekų tvarkytojo atliekas palaiko („sandėliuoja“) ir vėliau perduoda kitam tvarkytojui tolesniam tvarkymui.

Pagal pateiktą aprašymą, manytina, kad tvarkytojas Y galėtų būti laikomas „laikytoju“. Tad paklausimo pabaigoje aprašyta dokumentų išrašymo schema atrodo teisinga.

 

5.9. Klausimas. Pildant laikinuosius įrodančius dokumentus pagal Aplinkos ministro įsakyme nustatytas formas, nėra aišku, kurie duomenys yra privalomi, kokią informaciją reikia pateikti.

Atsakymas. 2018 m. sausio 31 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1- 73 "Dėl tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo patvirtinimo" patvirtintos laikinosios formos ir teiktini duomenys nustatyti atsižvelgiant į tai, kokią informaciją reikia pateikti GPAIS, norint išduoti įrodančius dokumentu (paliudijimus, patvirtinimus).

Pildant laikinuosius dokumentus reikėtų vadovautis Įrodančių dokumentų rengimo GPAIS vartotojo vadove ( galima rasti GPAIS interneto svetainės rubrikoje „Pagalbos puslapis/Vartotojų vadovai“) pateiktais paaiškinimais, kokie  duomenys turi būti suvedami GPAIS (ar pasirenkami iš sąrašo), pildant atitinkamą dokumentą.   Primename, kad pašalinus GPAIS sutrikimus ar kitas technines kliūtis, duomenys iš laikinųjų dokumentų turės būti suvedami į GPAIS per Tvarkos, kai negalima naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, apraše nurodytus terminus.

Jei Įrodančių dokumentų rengimo GPAIS vartotojo vadove paaiškinta, kad tam tikras  laukas nėra privalomas ar  nėra paaiškintas lauko pildymas   – tokių laukų laikinuosiuose dokumentuose pildyti nereikia.

6.1 Gaunama klaida: [line 1, col 1] tag name "irasuSarasas" is not allowed.


Possible tag names are: <alyvosGaminys>,<apmokestinamasGaminys>,<baterija>,<elektronineIranga>,<prekinisVienetas>,<produktuSarasas>,<subjektas>,<transportoPriemone>

Žurnalo įrašus galima importuoti tik per REST sąsają. Per vartotojo portalą galima importuoti tik prekinių vienetų sąrašus. Kaip naudotis REST sąsaja informacija pateikta VVS projektavimo dokumente pagalbos puslapyje.

 

6.2 Kaip sugeneruoti VVS sąsajos slaptažodį REST importavimui?

Galite atsisiųsti slaptažodžio generavimo programėlę iš punkto 6.7 arba

Slaptažodžio generavimo pavyzdys linux sistemoje (Veikia Ubuntu 18):

Komanda pasikeisti privataus rakto formatą į PEM:
cat id_rsa | awk 'BEGIN{print "-----BEGIN RSA PRIVATE KEY-----"}; {print}; END{print "-----END RSA PRIVATE KEY-----"}' > id_rsa.pem

Komanda generuoti slaptažodžiui:
echo -n "123456789|"`date +%s%3N` | openssl pkeyutl -sign -inkey id_rsa.pem | base64 -w 0

 

6.3 Kokios yra importavimo nuorodos į GPAIS?

Importavimo nuorodos gamybinėje:
https://www.gpais.eu/o/vvs/srv/products/import
https://www.gpais.eu/o/vvs/zrn/journal/import

Importavimo nuorodos testinėje:
https://tst.gpais.eu/o/vvs/srv/products/import
https://tst.gpais.eu/o/vvs/zrn/journal/import

 

6.4 Po importo gaunama klaida "Nerasta srauto registracija". Kur rasti srauto registracijos ID?

Savo GII registruotų srautų ID numerius rasite prisijungę prie savo GPAIS paskyros, paspaudę ant savo vardo -> VVS sąsaja -> Pagalba -> Vartotojo atstovaujamų subjektų srautų registracijos sąrašas.

 

6.5 Kaip pašalinti žurnalų įrašus per REST?

Galite kaip žurnalo importą nusiųsti tokio formato failą, kuriame reikia nurodyti įmonės kodą ir unikalius šalinamų žurnalo įrašų ID numerius.

<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<irasuSarasas xmlns="urn:x-gpais:vvs:zurnalas" xmlns:gpais="urn:x-gpais:bendra" xmlns:kls="urn:x-gpais:kls">
  <subjektas kodas="123456789"/>
  <salinamiIrasai>
       <salinamas id="100"/>
       <salinamas id="200"/>
       <salinamas id="300"/>
       <salinamas id="400"/>
       <salinamas id="500"/>
  </salinamiIrasai>
</irasuSarasas>

 

6.6 Prekinių vienetų importo ypatybės

GPAIS sukurtas taip, jog prekiniai vienetai į sistemą yra įkeliami vieną kartą ir yra pseudo-statiniai. Juos galima koreguoti tik tol, kol su šiais prekiniais vienetais nėra suformuotos suvestinės. Po suvestinių suformavimo, prekių koregavimas per VVS nebegalimas. Atsiradus naujiems prekiniams vienetams, importuoti reikia tik naujus prekinius vienetus.

 

6.7 Savarankiškas žurnalo XML failų įkėlimas į GPAIS

Atsisiųsti instrukciją

3.4. MBA

Kokie atliekų kodai priskirami komunalinėms atliekoms (žr. 3.1.4.)

 

3.5. Mišrios atliekos/ Sąvartyno ataskaitos

 

3.6. ATVR

 

3.6.1 Kaip teisingai koreguoti/atnaujinti duomenis ATVR, kad GPAIS neatsirastų susidubliavusių atliekų tvarkymo vietų?

 

Pradėjus naudotis GPAIS, pasitaikė atvejų, kai po atliekų tvarkytojų duomenų atnaujinimo/koregavimo ATVR, GPAIS atsirado susidubliavusios atliekų tvarkymo vietos. Kad tokių situacijų nebūtų, prieš koreguojant/atnaujinant duomenis ATVR, rekomenduojame susipažinti su ATVR paraiškos pildymo ir pateikimo instrukcija, kurią rasite adresu: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=81e8c5f9-aeb2-45b6-8bba-d962ddc8d439 ir peržiūrėti vaizdo medžiagą, kurią rasite adresu: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=9e7b77e3-5067-4ddc-a536-6bfeb626cf5d (žr. paveiksliuką )